Dėl autoimuninės reakcijos (pvz., vilkligės atveju) gali susidaryti nenormalūs antikūnai, vadinami autoantikūnais. Šie autoantikūnai yra nukreipti prieš mūsų pačių ląstelių sudedamąsias dalis, dažniausiai esančias šių ląstelių branduolyje, todėl ir vartojamas terminas "antibranduoliniai" antikūnai (branduoliniai = kilę iš branduolio).

Autoantikūnų terminologija

Šie antibranduoliniai antikūnai yra nukreipti prieš ląstelių branduolio sudedamąsias dalis, pavyzdžiui, chromosomų DNR (antikūnai prieš spiralinę DNR), ir prieš kitas struktūras, vadinamas ribonukleoproteinais, pavyzdžiui, anti-Ro/SS-A, anti-La/SS-B, anti-Sm arba anti-RNP. Ši kiek sudėtinga terminologija žymi arba paciento, kuris pirmą kartą aprašė autoantikūnus, vardo raides (pavyzdžiui, Ro, La, Sm), arba struktūrą, kurią atpažįsta šis autoantikūnas (pavyzdžiui, RNP - ribonukleoproteinas), arba ligą, susijusią su šiuo antikūnu (pavyzdžiui, SS-A - Sjögreno sindromas).

Kaip nustatomi šie autoantikūnai?

Šie autoantikūnai nustatomi pacientų kraujyje atliekant laboratorinius tyrimus. Tiriama dviem etapais, iš pradžių ieškoma ar iš vis jų yra, gavus teigiamą rezultatą apskaičiuojama jų koncentraciją, kuri išreiškiama santykiu (pavyzdžiui: 1/80, 1/160, 1/320, 1/1280 ir t.t.). Šie skaičiai reiškia, kad, pavyzdžiui, serume, praskiestame 320 kartų, vis dar yra nustatomų autoantikūnų, tokiu atveju atsakymas gali būti formuluojamas taip: ANA teigiamas, titras 1/320. Skirtingose laboratorijose teigiamo atsakymo riba skiriasi, tačiau paprastai (suaugusiųjų) serumas laikomas teigiamu nuo 1/160 (praskiedimas).

Antro etapo metu nustatomas specifinis autoantikūnas prieš ląstelėje esantį antigeną. Šiame etape naudojami specialūs testai, kuriais nustatomi antikūnai prieš dvispiralę DNR, anti-Sm, anti-RNP, anti-Ro/SS-A ir kt. Šiuos autoantikūnus gali nustatyti daugelis laboratorijų.

Autoantikūnų svarba diagnozuojant SRV ir vertinant jos eigą

SRV diagnozės pagrindimui autoantikūnų (antibranduolinių antikūnų) nustatymas yra būtinas, o jų nesant diagnozė gali būti paneigta. Tačiau šie autoantikūnai nėra specifiški, jie gali būti randami ir prie kitų autoimuninių ligų, taip pat nustatomi sveikiems žmonėms. Yra tam tikri specifiniai autoantikūnai, kurie turi prognostinę vertę, jie tiesiogiai veikdami pažeidžia tam tikrus organus, pavyzdžiui antikūnai prieš dvispiralę DNR pažeidžia inkstus.