Antikūnai prieš DNR yra antibranduolinių antikūnų pogrupis, kuris nustatomas specifiniais testais. Tai imunofermentiniai testai, pvz.: ELISA (Enzyme Linked Immuno Sorbent Assay) ir Farr testas. Šių testų tikslas - nustatyti ir kiekybiškai įvertinti autoimuninę reakciją prieš chromosomų DNR. Ši chromosomų DNR vadinama dvispiralė, nes ji sudaryta iš “garsiosios” dvigubos spiralės. Vilkligės diagnostikoje tiriami antikūnai prieš šią dvispiralę DNR, bet ne prieš denatūruota viengrandę DNR. Antikūnai prieš denatūruotą DNR aptinkami prie daugelio kitų patologijų, taip pat prie tam tikrų fiziologinių būklių, jų diagnostinė vertė yra žema ir jie nėra tiriami SRV sergantiems pacientams.

Antikūnai prieš dvispiralę DNR yra labai specifiški vilkligei, tačiau jų randama ne pas visus vilklige sergančius pacientus. Šie antikūnai prieš dvispiralę DNR yra puikūs diagnostiniai vilkligės žymenys. Tačiau aktyvios ligos metu jie aptinkami tik 60-70 % pacientų. Tai reiškia, kad šių antikūnų nebuvimas nepaneigia vilkligės diagnozės. Tokiu atveju, randami antikūnai nukreipti prieš kitas branduolio struktūras (pavyzdžiui: anti-Ro/SS-A ir (arba) anti-La/SS-B), o antikūnai prieš dvispiralę DNR gali atsirasti vėliau.

Antikūnai prieš dvispiralę DNR tiesiogiai sukelia organų pažeidimą.

Jie yra nefritogeniški, nusėdę inkstuose gali sukelti membraninę nefropatiją. Šių antikūnų kiekio didėjimas rodo SRV proceso paūmėjimą ir koreliuoja su ligos aktyvumu (kuo aktyvesnė liga, tuo kraujyje daugiau randama antikūnų prieš DNR), dėl šios priežasties šis tyrimas yra dažnai kartojamas.