Be barjerinių kontracepcijos metodų (prezervatyvų, diafragmų ir kt.), yra daug kitų kontracepcijos metodų.

Moterys, sergančios sistemine vilklige, gali naudoti daugybę kontracepcijos metodų, pavyzdžiui, intrauterinines priemones (IUP), įskaitant tas, kuriose yra levonorgestrelio (progesterono). Jos galimos ir negimdžiusioms ar įvairius medikamentus vartojančioms, įskaitant antikoaguliantus, kortizoną ar imunosupresantus. Taip pat galima naudoti implantus (su progestinu) - nedidelį prietaisą, kuris įterpiamas po oda ir dėl kurio nereikia kasdien gerti tablečių ir yra labai veiksmingas. Iš tablečių formų pirmenybė teikiama tik progesterono tabletėms (POP arba „mini tabletėms“) (desogestrelis). Chlormadinono acetatas, nomegestrolio acetatas ir ciproterono acetatas nėra rekomenduojami dėl meningiomos atsiradimo rizikos. Įprastesnių estrogenų tablečių vartojimas gali būti svarstomas pacientėms, kurios niekada nėra sirgusios tromboze (flebitu ar plaučių embolija), neturi antifosfolipidinių antikūnų ir vilkligė remisijoje.

Šiuos variantus visada reikėtų aptarti su ginekologu, nes, be vilkligės, estrogenų tablečių vartojimui yra daug apribojimų (pavyzdžiui, esant genetiniams veiksniams, skatinantiems flebitą ar plaučių emboliją).

Galimos skubios kontracepcijos priemonės, kurių sudėtyje yra tik progestinų. Kontracepcija, kad ir kokia ji būtų, būtina, kai taikomas nėštumo atveju potencialiai pavojingas gydymas (metotreksatas, talidomidas, ciklofosfamidas, mikofenolato mofetilis). Panašiai ir tada, kai yra vilkligė paūmėjimas, o nėštumo planavimas gali palaukti, tada būtina patikima ir veiksminga kontracepcija.