Sergant vilklige dažniausiai rekomenduojama skiepytis, tačiau su tam tikromis atsargumo priemonėmis.

Reikėtų vengti skiepytis ligos paūmėjimo metu, tačiau esant būtinybei - galima.

Ilgalaikio gydymo kortikosteroidais (daugiau kaip 10 mg prednizono per parą) ir ypač imunosupresinio gydymo atveju gyvosios susilpnintos vakcinos yra kontraindikuotinos dėl stiprios reakcijos į vakciną pavojaus (vakcina nuo geltonojo drugio, vėjaraupių, raudonukės, tymų ir kiaulytės). Oralinės poliomielito ir BCG vakcinos, kurios taip pat yra gyvosios, suaugusiesiems nerekomenduojamos.

Kortikosteroidų, ypač imunosupresantų, vartojimas gali sumažinti vakcinų veiksmingumą,tačiau skiepytis nedraudžiama (išskyrus gyvų susilpnintų virusų vakcinomis).

Kai kurios vakcinos net rekomenduojamos, ypač jei ilgą laiką skiriamas imunosupresinis gydymas: skiepai nuo COVID-19, gripo, pneumokokinės infekcijos.

Kadangi papilomos viruso infekcijos dažniau pasitaiko vilklige sergantiems pacientams, jauniems berniukams ir mergaitėms, sergantiems vilklige, gali būti siūloma pasiskiepyti nuo ŽPV, geriausia prieš pradedant lytinius santykius.

Daug kalbėta apie vilkligės ar kitų autoimuninių ligų atsiradimo ar pasireiškimo riziką po skiepijimo hepatito B vakcina. Epidemiologiniai tyrimai nepatvirtino šio ryšio. Jei dėl profesinių priežasčių arba dėl ekspozicijos rizikos būtina skiepytis nuo hepatito B, skiepytis galima. Tačiau kartais prireikia daugiau injekcijų, kad būtų užtikrintas imuninis atsakas.