Vilkligė neturi vienos priežasties, tai yra “kelių dėlionės dalių” visuma.

Šios "dalys" yra specifinės kiekvienam individui (imunogenetiniai veiksniai), ir nespecifinės, ateinančios iš aplinkos (aplinkos veiksniai).

Genetinė vilkligės kilmė

Sisteminė vilkligė nėra paveldima liga, tačiau genetiniai veiksniai yra svarbūs. Kiekvieno jų atskirai nepakanka, kad sukeltų vilkligę, išskyrus labai retas jos formas. Sisteminė vilkligė labai retai pasireiškia šeimine forma. Šie genetiniai ypatumai su tam tikromis išimtimis, nėra vieno geno didelė anomalija (kaip, pavyzdžiui, sergant genetinėmis ligomis, tokiomis kaip hemofilija), o veikiau yra maži "genetiniai ypatumai".

Atrodo, kad šie "ypatumai" yra susiję su genų sekos įvairove (genetinis polimorfizmas), kuri yra būdinga tam tikriems imuniteto genams.

Kai įvairūs genetinės medžiagos sekos pokyčiai susikaupia (todėl ir vartojamas terminas "multigeninė liga"), atsiranda imuninės sistemos sutrikimų.

Aplinkos veiksnių įtaka vilkligės atsiradimui

Aplinkos veiksnių, galinčių sukelti vilkligę, taip pat yra nemažai, tačiau nė vienas iš jų negali sukelti ligos savaime. Reikia kelių aplinkos veiksnių (kartu esant genetiniam imuninės sistemos sutrikimui), kad liga prasidėtų.

Labiausiai tikėtini aplinkos veiksniai yra virusai, pavyzdžiui, infekcinės mononukleozės (Epšteino-Barro virusas), įvairūs vaistai ir, tikėtina, kai kurie toksiniai veiksniai (apie juos žinoma mažai).

Taip pat veikia ir kiti svarbūs veiksniai, pavyzdžiui, UV spinduliai (saulė) ir tam tikri moteriški hormonai (estrogenai). Tabakas taip pat didina riziką susirgti vilklige.

Taigi, vilkligė yra liga, kuri apibūdinama kaip daugiafaktorinė, nes ji susijusi su daugybe predisponuojančių, imunogenetinių ir aplinkos veiksnių. Ši daugiafaktorinė kilmė paaiškina kodėl egzistuoja įvairaus sunkumo vilkligė, iš kurių vienos gali prasidėti vaikams, kitos - "vyresniems" suaugusiesiems.