Antifosfolipidinis sindromas, (AFS) - tai autoimuninė liga, kurios metu dėl antikūnų prieš fosfolipidus susidarymo, formuojasi krešuliai, o nėščioms moterims būdingi dažni persileidimai. Šie antikūnai suaktyvina krešėjimą ir sukelia kraujo krešulių (trombų) atsiradimą, visose kūno kraujagyslėse - smegenų arterijose, inkstuose, širdyje arba galūnių, kaklo, kepenų venose ir kt. Nors trombozės mechanizmas tas pats, simptomai priklauso nuo kraujagyslės užsikimšimo tipo ir vietos. AFS gali būti izoliuotas (vadinamas pirminiu AFS) arba susijęs su kita sistemine autoimunine liga, dažniausiai vilklige (vadinamas antriniu AFS).

Nėščioms moterims šie antikūnai gali užkimšti placentos kraujagysles, todėl sutrinka motinos ir vaiko mityba, tai gali sukelti pakartotinius persileidimus.

Antifosfolipidinius antikūnus išnaikinti sunku, tačiau jų poveikį galima kontroliuoti, priklausomai nuo situacijos, skiriant trombocitų agregaciją slopinančius vaistus ir/ar antikoaguliantus.

Šių vaistų fone, juos vartojant kaip paskirta, įmanoma saugiai išnešioti vaisių.

Jei anamnezėje yra buvęs flebitas arba arterijos trombozė, gydymas antikoaguliantais paprastai būna ilgalaikis.

Be nėštumo, svarbu žinoti, kad, sergant vilklige, dėl antifosfolipidinių antikūnų padidėja kraujo krešulių susidarymo rizika. Tokiu atveju gydytojai kartais prevenciniais tikslais gali skiria nedideles aspirino dozes.

Hidroksichlorochinas, vaistas skiriamas vilkligei gydyti, taip pat mažina krešulių, kuriuos sukelia antifosfolipidiniai antikūnai, susidarymą.