Sisteminėmis autoimuninėmis ligomis sergantiems pacientams kartais kyla klausimas apie galimybę paaukoti savo organus. Tai svarbus klausimas, kurį nacionaliniu lygmeniu sprendžia Biomedicinos agentūros.

Sisteminėmis autoimuninėmis ligomis sergantys pacientai dažniausiai gali būti donorais, jei atitinkamas organas nėra pažeistas autoimuninės ligos.

Izoliuota odos vilkligė nepažeidžia vidaus organų, todėl organų donorystė yra galima. Kalbant apie sisteminę vilkligę, viskas priklauso nuo pažeistų organų. Odos ir sąnarių vilkligės formų paprastai nelydi širdies, plaučių, inkstų ar kepenų pažeidimai, todėl organų donorystė galima. Esant sunkesnėms formoms, kai pažeisti inkstai, donorystė dažnai negalima.

Jei yra inkstų, bet ne širdies ar plaučių pažeidimas, širdies ir plaučių donorystė yra visiškai įmanoma, net jei pacientas vartojo kortikosteroidus ar imunosupresantus. Reikia atsižvelgti į kitas būkles, kurios gali būti susijusios su autoimunine liga ir dėl kurių organų donorystė gali būti draudžiama, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, kuris gali paveikti širdį ir inkstus, arba su tabaku susijęs plaučių pažeidimas. Tai taikoma visoms sisteminėms autoimuninėms ligoms. Tokia pozicija organų donorystės atžvilgiu yra ilgalaikė. Autoimuninėmis ligomis sergantys pacientai tokie pat piliečiai kaip ir visi kiti, todėl jų asmeninis požiūris neturėtų būti kitoks:

„Ar aš esu donoras ar ne? Kai jau esu apsisprendęs, informuoju apie tai savo artimuosius, kad jiems padėčiau, jei vieną dieną gydytojui tektų užduoti šį klausimą apie mane.“