Daugelio lėtinių ligų metu jaučiamas nuovargis, taip pat ir vilkligės. Nuovargiu skundžiasi beveik 9 iš 10 vilklige sergančių pacientų.

Nuovargis - tai sumažėjęs fizinės ir protinės veiklos efektyvumas. Jis gali apsunkinti kasdienį gyvenimą, trukdyti įgyvendinti tam tikrus projektus, trukdyti socialiniams santykiams. Pusę pacientų nuovargį laiko labiausiai trikdančiu veiksniu. Nuovargis tiesiogiai susijęs su vilkligė aktyvumu,

jis didėja nuo vykstančių uždegimų ir juntamų skausmų. Kita vertus, gerai nėra žinoma kas sąlygoja nuovargį, kai liga neaktyvi (kontroliuojama).

Su tuo susiję veiksniai: suprastėjusi raumenų funkcija (ilgalaikis gliukokortikoidų vartojimas ir/ar fizinio krūvio nebuvimas gali sukelti raumenų silpnumą), ryšys su fibromialgija, miego sutrikimais, depresija.

Nuovargis gali pasireikšti ne vien dėl SRV. Reikėtų atsižvelgti į kitas galimas nuovargio priežastis ir jas pašalinti, tai yra anemija ir skydliaukės funkcijos sutrikimas.

Nuovargis dažnai atspindi ligos aktyvumą. Nuolatiniai sąnarių ar raumenų skausmai, nerimas dėl ligos ir dėl nerimo suprastėjusi miego kokybė, yra galimos su vilklige susijusios nuovargio priežastys. Tačiau kartais nuovargis išlieka, nepaisant to, kad liga gerai kontroliuojama. Tai rodo, kad yra ir kitų veiksnių.

Kuriais gali būti::

Autoimuninė liga, susijusi su vilklige, įskaitant skydliaukės funkcijos sutrikimą (hipo arba hipertireozę), sunkioji miastenija arba Sjögreno sindromas (dėl kurio kartais su šlapimu netenkama kalio arba fosforo). Fibromialgija, kuria taip pat serga apie 15-25 % vilklige sergančių pacientų, taip pat gali būti pagrindinė nuovargio priežastis.

Įvairių priežasčių sąlygota anemija..  Anemijos sukelta nuovargį dažniausiai lydi dusulys.

Antinksčių nepakankamumas, kuris atsiranda nutraukus ilgalaikį gydymą gliukokortokosteroidais.

Hormonai: nuovargis dažnai pasireiškia antroje ciklo pusėje, tam turi įtakos ovuliacija. Daugelis moterų jaučiasi išsekusios ciklo pabaigoje (prieš menstruacijas).

Kita, su vilklige nesusijusi liga, pvz.: infekcija.

Psichosocialiniai veiksniai būdingi daugeliui lėtinių ligų:

Nerimas pasireiškia dažnai ir gali išlikti, net ir nesant ligos paūmėjimui.

Depresine nuotaika, kuri gali būti lėtinio nuovargio pasekmė (tokiu atveju reikėtų pasitikrinti ar nėra hipotirozės). Jei depresija labiau nuvargina, tai nerimas kartais net aktyvina ir padeda išlikti. Kuo daugiau pavargstame, tuo daugiau kovojame su nuovargiu naudodami savo organizmo rezervus, vartodami stimuliatorius, tokius kaip kava. Tai gali vesti į nervinį išsekimą.

Kartais nuovargis gali kilti dėl išgyvenamo didelio streso ar adaptacijos.

Po vilkligės paūmėjimo išliekantį nuovargį dažnai lemia kelios priežastys:

Nerimas ar depresija gali atsirasti dėl to, kad nerimaujate dėl savo ligos.

Kasdienis stresas, susijęs su šiuolaikine visuomene, verčiančia nuolat lenktyniauti: darbas (tvarkaraščiai, profesinis stresas, atleidimo iš darbo baimė), viešasis transportas, šeimyniniai suvaržymai, priklausomybė nuo el. laiškų, žinučių...

Gali būti, kad įtakos turi ir vaistai bei pati liga.