Vilkligės sukeltą skausmą lemia įvairios priežastys. Sergant vilklige dažnai pasireiškia sąnarių skausmas (artralgija arba artritas) ir raumenų skausmas (mialgija arba miozitas). Šie sąnarių ir raumenų sutrikimai yra uždegiminiai ir daugeliu atvejų juos numalšina priešuždegiminis ar net imunomoduliacinis gydymas. Taip pat galimi krūtinės skausmai, stiprėjantys įkvėpus: jie susiję su perikardo arba pleuros, gaubiančių atitinkamai širdį ir plaučius, uždegimu; šie skausmai sumažėja taikant tinkamą gydymą.

Skausmas gali būti išplitęs ir varginantis, nesusijęs su uždegimu. Manoma, kad tai su vilklige susijusi fibromialgija.

Kartais pacientai skundžiasi išplitusiu skausmu, jiems atrodo, kad "viskas skauda". Šie skausmai dažnai būna susiję su nuovargiu ir sunkumais, atliekant kasdienes užduotis, kartais su kitais simptomais, pavyzdžiui, dėmesio koncentracijos ir įsiminimo sutrikimais.

Susidūrę su tokia situacija, pirmiausia turime įsitikinti, ar nėra su vilklige susijusio uždegimo. Jei patologijos nerandama, pradedama kontroliuoti smegenų sukelto skausmo "siunčiamą signalą". Šis sutrikimas dažnai vadinamas "fibromialgija". Su vilklige susijusi fibromialgija nesukelia organų pažeidimo, tačiau nuolat jaučiami skausmai vargina, o įprasti vaistai nuo skausmo nepadeda. Svarbu, esant tokio pobūdžio skausmui, nedidinti gliukokortikosteroidų ar imunosupresantų dozės, nes tai neduos efekto. Skausmą malšina vaistai, kurie skiriami sergant depresija ar epilepsija. Kartais naudinga psichologo ar psichiatro pagalba.

Kartais išplitęs skausmas gali būti susijęs su staigiu gliukokortikosteroidų nutraukimu. Iš tiesų, kai organizmas "pripratęs" prie gliukokortikosteroidų, antinksčių liaukos (kurios įprastai gamina gliukokortikoidus mūsų organizmui) ilsisi. Taigi, staigus bet kokio kortikosteroidų vartojimo nutraukimas (jo reikia vengti) sukelia skausmą (ypač raumenų, kartais pilvo) ir didelį nuovargį, nes organizmas nesugeba pakankamai greitai atnaujinti "endogeninės" hormonų gamybos. Gydytojas gali greitai nustatyti diagnozę ir skubiai pasiūlyti tinkamą gliukokortikosteroidų dozę.

"Gerybinio" gastroenterito atveju, jei gliukokortikosteroidų nepavyksta išgerti, juos būtinai skirti injekcine forma (vieną ar dvi dienas). Tas pats galioja ir tuo atveju, jei dėl planuojamos operacijos negalima nieko valgyti.