Sergantieji vilklige dažniausiai tęsia profesinę veiklą. Dėl ligos kartais tenka iš naujo apgalvoti profesinius planus arba dėl nuovargio visai nutraukti darbinę veiklą (tokias situacijas išvardinti sunk). Praktikoje išskiriamos ūminės ir lėtinės situacijos: esant blogėjančiai ligos eigai, pavyzdžiui, poliartritui, inkstų pažeidimui, infekciniam pneumonitui, pacientus tenka hospitalizuoti, todėl kuriam laikui tenka nutraukti darbą. Priklausomai nuo profesijos ir sveikatos sutrikimo laipsnio, gali prireikti ir ilgos darbo pertraukos. Paminėtinas paskutinės stadijos inkstų nepakankamumas, dėl kurio taikomos dializės ir reikia skiriamas laikinas nedarbingumas, ar nuolatinį nedarbingumą, susijusį su sisteminės vilkligės paūmėjimu. Priklausomai nuo aplinkybių, liga gali būti priežastis, dėl kurios reikia pakeisti darbą ar suteikti neįgalumą.

Lėtinis nuovargis dažnas sergant vilklige, todėl gali tekti keisti profesiją.