Raynaud fenomenas arba sindromas yra trumpalaikis galūnių kraujotakos sutrikimas, pažeidžiantis rankų, kartais kojų pirštus, rečiau - nosį ar ausis. Jį gali sustiprinti tam tikri vaistai, pasižymintys vazokonstrikciniu poveikiu, t. y. sukeliantys galūnių arterijų susiaurėjimą.

Simptomai pasireiškia epizodais, kurių metu pažeistos odos vietos tampa ypatingai baltos (vazokonstrikcinė fazė) (žr. greta esančią nuotrauką) ir nutirpsta. Po to pereina į violetinę fazę (išeminė fazė), o vėliau paraudonuoja (hipereminė fazė, rodanti kraujotakos kraujagyslėse atsistatymą). Dažnai pasireiškia skausmingas dilgčiojimas, pulsavimas ir tirpimas, prarandant arba neprarandant jautrumo.

Tai dažnai pasitaiko bendrojoje populiacijoje (vienam iš 10 žmonių), tačiau dažniau nustatomas sergant vilklige (apie 20-30 iš 100 pacientų), kurios metu Raynaud būna gerybinis, nekomplikuotas.

Kas sukelia Raynaud’o sindromą?

Dažniausiai jį sukelia šaltis, dėl kurio atsiranda vazokonstrikcija (smulkiųjų kraujagyslių susiaurėjimas dėl padidėjusio jų sienelių susitraukimo). Žinomi ir kiti veiksniai: intensyvios emocijos, stresas, vibracija (pasikartojantis ir reguliarus darbas su vibruojančiais mechaniniais įrankiais, pvz., pneumatiniais grąžtais). Tam didelės įtakos turi ir rūkymas..