Sergant vilklige ir esant trombozei (krešuliui venoje ar arterijoje), ypač kai tai susiję su antifosfolipidiniu sindromu, skiriamas gydymas antikoaguliantais.

Kaip paprastai taikomas šis gydymas?

Pradžioje skiriamas greitai pradedantis veikti heparinas (dažniausiai mažos molekulinės masės (MMMH)). MMMH skiriamas vieną arba du kartus per dieną, 12 valandų intervalu. Dažnai kartu su MMMH pradedamas skirti ir peroralinis antikoaguliantas vitamino K antagonistas (VKA), pavyzdžiui, varfarinas, rečiau – acenokumarolis.

Šie vaistai veikia blokuodami krešėjimo baltymo sintezę. Dėl uždelsto VKA antikoaguliacinio poveikio, heparino dozė nekeičiama tol, kol INR (tarptautinis normalizuotas santykis) 2 dienas iš eilės išlieka terapiniame intervale.

INR yra tyrimas, leidžiantis stebėti ir pritaikyti VKA terapinę dozę (INR norma yra 1). VKA dozė yra griežtai individuali.

Gydymo efektas pasiekiamas tik po kelių savaičių, todėl pakeitus vaisto dozę, reikia reguliariai tikrinti INR, kol rodiklis stabilizuojasi.

Sergant antifosfolipidiniu sindromu, venų trombozės atveju tikslinis INR yra tarp 2-3, o arterijų- 3-3,5. Yra galimybė skirti naujos kartos antikoaguliantus (tiesioginiai anti-Xa inhibitoriai), dėl kurių nereikia stebėti INR, tačiau jų veiksmingumas skiriant vilklige ir antifosfolipidiniu sindromu sergantiems dar vertinamas. Tai nėra pirmo pasirinkimo vaistas.

Gydymas antiagregantais (mažomis aspirino dozėmis) mažina „trombocitų krešulio“ susidarymo tikimybę. Vaistas pradeda veikia iš karto ir, aspirino atveju, ir po nutraukimo veikia iki 10 dienų. Gydamas antiagregantais nereikia laboratorinių rodiklių stebėsenos. Pradinė aspirino dozė dažniausiai iki 100mg.

Įsipjovus, trombocitai sulimpa (tarsi plytos) ir užkemša kraujagyslės plyšį. Vartojant aspiriną, kraujavimas gali užtrukti ilgiau.